pleškėti

pleškė́ti, plẽška, -ė́jo šnek. 1. intr. K, Žr, Vl, Dkš, Krok, Lzd, Pc, Ds smarkiai, su garsu degti: Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos J. Sausos malkos teip gerai plẽška Ut. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška Kp. Pleška malkos kap šiaudai Švnč. Kažno te kieno trobos plẽška? Vžns. Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė Slk. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau Jrb. Liepsnojo pleškėdama visa karčema K.Bor. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo A.Baran. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs PG. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška! Lnkv. | prk.: Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška V.Krėv. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo A.Baran. 2. intr. Kel1881,121 pokšėti: Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius A.Vencl. 3. intr. teškenti, plekšėti: Irklai pleškėjo Lp. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia LB78. 4. intr. MŽ pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos J. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška Drsk. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti Slv. Pradeda bulbos pleškė́ti Rtn. 5. intr. garsiai skambėti, skardenti, aidėti: Net pirkia plẽška, kap gieda Vlk. Tik pleška miškas, kap dainuoja Lp. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška rš. Ragas skamba, jog net girios pleška V.Krėv. O šoka, o duoda, kad net pleška BsMtI36. 6. intr. garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška Vlk. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie (žvėrys) sau mešką A1884,124. ║ smarkiai čiulbėti: Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo Žem. 7. tr., intr. Q391, CII906, MŽ374, I daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: Jijė pleška nesuomanias J. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo J. Ką tu čia pleški vėjus? M.Valanč. Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus Slv. Boba plẽška kaip kalavartas Vžns. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Kal. Teška, plẽška, net nusibosta Dkš. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos Jrb. Nepleškė́k ant visos grinčios! Rmš. ^ Geriau pleškė́t, ką tylėt Ut. 8. intr. Kz, Slk, Vlkv, Pc, Skr smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti P.Cvir. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį T.Tilv. Susidėję po arklį, plẽška į miestą Dkš. Plẽška visi kap akis išdegę! Alk. Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų Srv. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą Lkč. 9. intr. smarkiai šalti: Plẽška paržiem be nustojimo Trgn. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos Švnč. ^ Dieną teška, naktį plẽška Upn. 10. intr. vešliai augti: Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja Dbk. 11. intr. žydėti, tviskėti: Mergų darželis tiktai plẽška Al. Linukai daržely tik plẽška Smn. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška! Lp. 12. tr., intr. labai skaudėti: Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt Ml. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė Str. 13. intr. pykti, niršti: Jurgis in manęs plẽška Dglš. Ažu šitą žodį pleškė́[jo], širdijos Rš. \ pleškėti; atpleškėti; įpleškėti; išpleškėti; nupleškėti; papleškėti; parpleškėti; perpleškėti; prapleškėti; pripleškėti; supleškėti; užpleškėti